žiogspiros

מiógspiros (vok. Sägespäne) sf. pl. (1) KI364, KII141, K, J.Jabl, Rtr, BŽ168, NdŽ, KŽ, Rt, LD182(Žd), (3^a) Ggr, Sd; D.Pošk, L pjuvenos, drožlės, smulkūs skiedryno šapeliai, apdorojimo dilde dalelės: Su žiógspiroms gerai gal meisą išrūkyti Slnt. Tarpus pripila žiogspirų̃, kiminų prikiša Lkž. Žiógspirų parvežk, jei misliji rytą rūkyti [mėsą] Ms. Seniau žiógspiros[e] liuob laikyti ledus Kl. Žiógspirų užpilk, kad daugiau dūmų duotų [rūkant mėsą] Brs. Reikės nors žiogspiroms aũkštą apipilti, ka jau žiema ateina Rt. [Varpsčio] sėklūnvėdos tartumi žiogspiros ant padžiūvusiųjų lapų galstoto atsiremančios P. Iš supuvusio medžio žiógspiros vienos Plng. Parsivežiau pusvežimį žiógspirų Krtn. Žalį medį pjaunant mažai žiógspirų tėra Up. Tartoke dideliausios malkos (krūvos) žiogspirų̃ Štk. Pjaunant roną apatiniam dročiuo pilnos akys pribirti galia žiógspirų Slnt. Žiógspiras kruopų vietoj tėvalis parneš, sumaišysiam su kiek miltų i verdam košę Plng. Lašiniams ir kumpiams surūkyti imk alksninių žiógspirų Klp. Didžiosios kiaurynės užlipoma klejais, sumaišytais su žiogspiromis rš. Liesą gruntą gal įkrėsti degančiosėmis velėnomis, tų nesant, naudoti medžių žiogspiras S.Dauk. Gelžies žiogspiros arba nūpielos S.Dauk. | Velnio ten troba (prasta) – žiógspiros birsta iš visų pusių! Trk.